„Tikiu, kad svajonė apie medalį aukščiausio lygio varžybose kiekvieno sportininko galvoje gyva nuo jaunystės. Visada svajoji, kad po finišo kelsi ranką į viršų“, – prisipažįsta Mindaugas Maldonis, paklaustas, ką reiškia emocijos, palydėjusios sidabrinį finišą rugpjūčio 3–7 d. Kanadoje vykusiame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate.

Lietuvos baidarininkai M.Maldonis ir Andrejus Olijnikas 500 m rungties finale finišo liniją kirto antri ir padovanojo nuostabiausias emocijas žiūrovams bei transliacijos režisieriams: kai A.Olijnikas puolė iš nugaros apkabinti savo partnerio, prireikė ir gelbėtojų pagalbos.

„Mano projekcija prieš kiekvieną startą – kautynės dėl aukso. Visada esu nusiteikęs kautis dėl aukso iki paskutinių distancijos centimetrų, – sako A.Olijnikas. – Įsivaizduoju, kad lauksime rezultatų švieslentėje, o ten užsidegs mūsų pavardės prie pirmos pozicijos. Šįkart mūsų pavardžių ten nebuvo.“

„Todėl tikėjomės, kad jos bus prie antrosios“, – nusijuokia M.Maldonis.

Pasak A.Olijniko, kaip turi atrodyti triumfo akimirka, sportininkas sužino dar vaikystėje, kai pradeda dalyvauti varžybose ir tenka lipti ant prizininkų pakylos.

„Praktiškai pasaulio čempionate viskas atrodė taip, kaip buvau suprojektavęs galvoje. Ir jausmas labai geras“, – trukteli pečiais A.Olijnikas.

Pirmieji bandymai

Abu baidarininkai žino, kas yra aukščiausio lygio varžybos, abu žino, kas yra olimpinės žaidynės: A.Olijnikas Rio de Žaneire irklavo 1000 m distanciją su tuometiniu partneriu Ričardu Nekriošiumi, M.Maldonis Tokijuje varžėsi su vienviečių baidarių 200 m sprinto rungties dalyviais.

Pasaulio vicečempionai prisiminė, kad pirmieji bandymai sėsti į vieną dvivietę buvo varžybose Lietuvoje – irklavo 200 m.

„Ir dar esame kelis kartus bandę tai padaryti treniruočių stovyklose“, – mėgina prisiminti M.Maldonis.

„Ne… Nesame, – paprieštarauja A.Olijnikas. – Jei atvirai, mūsų susėdimo į vieną valtį istorija yra ganėtinai blankoka. Kartu dirbome nemažai metų treniruotėse, kartu kankinome 1000 metrų distanciją, vėliau Mindaugas pasirinko trumpesnę trasą. Ir buvo vienas vienintelis tasai pabandymas susėsti į valtį ir pasimėgauti 200 metrų lenktynėmis Lietuvoje. Laimėjome. Pamatėme, kad yra greitis, kad viskas puikiai dera.“

Pirmasis tarptautinis startas – 2019-aisiais Japonijoje, parodomosios varžybos prieš Tokijo olimpines žaidynes. Tuomet į užsienį negalėjo išvykti ilgametis A.Olijniko partneris R.Nekriošius, tik pradėjęs sūpuoti dukrytę Gabiją.

Jį pakeisti valtyje sutiko M.Maldonis.

Tokijo olimpinės žaidynės buvo nukeltos, M.Maldonis iškovojo kelialapį dalyvauti vienviečių 200 m rungties varžybose, o A.Olijnikas su R.Nekriošiumi Lenkijoje vykusiame Europos čempionate iškovojo 1000 m varžybų bronzą. Ir tai buvo šio tandemo paskutinis šokis.

Po Tokijo olimpinių žaidynių M.Maldonis ir A.Olijnikas oficialiai tapo įgula, besivaržančia pasaulio čempionate. Tačiau 500 m rungtis dar nebuvo prisijaukinta – į Daniją važiuota su itin dideliais lūkesčiais, bet reikėjo tenkintis B finalu.

Savęs paieška

„Mūsų sporte visada keitėsi aplinkybės, o mes savęs ieškojome būtent olimpinėse rungtyse, – pasakoja M.Maldonis, per savo karjerą išbandęs 1000, 500 iki 200 m distancijas. – Kai olimpiniai nuotoliai buvo 1000 ir 200 metrų rungtys, startuodavau ten, kur manydavau turintis daugiau šansų. Džiugu, kad olimpine distancija tapo 500 metrų, kuri man visada patiko. Jau vaikystėje ši distancija man buvo smagiausia.“

Bet 2009-aisiais, kai persikėlė iš Daugų į Vilnių, reikėjo rinktis: 200 arba 1000 m, nes 500 m nuotolis buvo išbrauktas iš olimpinės programos.

„Žinojau, kad 1000 metrų reikalauja daugiau pastangų. Pasirinkau tai, kas sunkiau. Vėliau supratau, kad tai mane užgrūdino“, – įsitikinęs 31-erių M.Maldonis.

A.Olijnikas primena, kad jau ilgą laiką rinktinė dirba su puikia komanda. „Buvo atlikta daug įvairiausių testų. Ir visi rodikliai rodo, kad Mindaugas iš prigimties yra greitas, tiesiog jis atsidūrė ten, kur neturėjo būti – 1000 metrų distancijoje, – sako A.Olijnikas. – Jis bandė, bet supraskime, ką reiškia, kai žmogų įmeti ten, kam jis yra gimęs. Perėjęs į sprintą jis atsiskleidė. Žiauriai atsiskleidė. 500 metrų – tai greita ir ištvermės reikalaujanti distancija.“

Panaši ir paties A.Olijniko situacija. Jaunystėje jis taip pat buvo greitas. Bet šį sakinį ištaręs irkluotojas pats garsiai nusijuokia.

„Linksmai skamba, – kvatojasi 34-erių sportininkas. – Greitas ir galingas buvau, tik per daug metų transformavausi į stajerį. Bet pastarieji metai rodo, kad kur kas greičiau adaptuojuosi prie greitos distancijos. Tai pavyko padaryti labai greitai, be to, man pavyko itin greitai prisitaikyti prie Mindaugo. Taip ir kalbėjome, kad dvidešimt savo karjeros metų kažką darę, dirbę, bandę pagaliau atradome, kur link ėjome. Tikiu, kad mūsų karjeros turėjo klostytis būtent taip tam, kad būtų pasiekta ši akimirka.“

Rungties anatomija

M.Maldonis pasiūlo 500 m irklavimo rungtį palyginti su 400 m bėgimu.

„Tai nėra rungtis, kurią bėgi maksimaliai, bet tai nėra ir tokia rungtis, kurią bėgi aerobiškai, – lygina M.Maldonis. – Išbėgi, prilaikai ir finišuoji. Mūsų rungtyje panašiai – geras startas, prilaikai ir tada finišuoji.“

A.Olijnikas pritaria, kad tai viena sunkesnių rungčių: „Likus 150 metrų – pats svarbiausias kritinis momentas: esi be deguonies ir laikaisi valios pastangomis. Jeigu techniškai viskas gerai suderinta, trauki iki galo kaip reikalas.“

Sulaukę klausimo, ar prireikė laiko technikai susiderinti, sportininkai nusijuokia: „Ne.“

„Pernai mums reikėjo savaitės“, – prisipažįsta A.Olijnikas.

„Nes aš buvau grįžęs po olimpinių žaidynių 200 metrų rungties, o tu irklavai 1000 metrų“, – primena M.Maldonis.

Per testavimus irkluotojams buvo pasakyta, per kiek laiko jie turi įveikti distanciją. „Nors nebuvome labai susiderinę, bet po trijų ar keturių dienų Mindaugas man pasakė: „Pasigavau tave.“ Aš pasakiau, kad jau žinau, kaip „važiuoti“. Ir viskas pradėjo sektis“, – pasakoja A.Olijnikas.

Svarbiausi laimėjimai

Mindaugas Maldonis

3 vieta – 2022 m. Europos čempionatas (K2 500 m)

2 vieta – 2022 m. pasaulio čempionatas (K2 500 m)

10 vieta – 2021 m. olimpinės žaidynės (K1 200 m)

1 vieta – 2021 m. pasaulio taurės varžybos (K1 200 m)

8 vieta – 2021 m. Europos čempionatas (K2 500 m)

9 vieta – 2017 m. pasaulio čempionatas (K4 500 m)

Daugkartinis Lietuvos čempionas

Andrejus Olijnikas

3 vieta – 2022 m. Europos čempionatas (K2 500 m)

2 vieta – 2022 m. pasaulio čempionatas (K2 500 m)

3 vieta – 2021 m. Europos čempionatas (K2 1000 m)

4 vieta – 2019 m. Europos žaidynės (K2 1000 m)

3 vieta – 2018 m. pasaulio čempionatas (K2 500 m)

2 vieta – 2011 m. pasaulio čempionatas (K2 500 m)

Daugkartinis Lietuvos čempionas

Europos čempionatas

Net keturis medalių komplektus Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai parsivežė iš rugpjūčio 18–21 d. Miunchene vykusio Europos čempionato.

Auksą vienviečių kanojų 200 m varžybose iškovojo Henrikas Žustautas. Jis kartu su Vadimu Korobovu dar laimėjo sidabrą šioje distancijoje irkluodami dvivietę kanoją.

Dviviečių baidarių olimpinio 500 m nuotolio bronzą nuskynė Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, o po 200 m distancijos finalo tokios pat prabos medalis įteiktas Ignui Navakauskui ir Arturui Sejai.