2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programoje bus penkios naujos arba po pertraukos į svarbiausią pasaulio sporto renginį sugrįžtančios sporto šakos. Viena jų – skvošas, vadinamas intelektualų sportu. „Olimpinė panorama“ iš arčiau pažvelgė į šią sporto šaką ir mūsų olimpines perspektyvas.

Skvošas – viena labiausiai sveikatinimui tinkamų sporto šakų. Tokia reputacija jį lydi nuo 2003-iųjų, kai „Forbes“ skvošą pripažino sveikiausia sporto šaka pasaulyje. Įvertinus pagal šešis sveikatingumo kriterijus, skvošas pranoko tokias sporto šakas, kaip plaukimas, slidinėjimas ar irklavimas, ir atsidūrė reitingo viršuje.

Dabar skvošą galime vadinti ir olimpine sporto šaka. Šio statuso bendruomenė siekė ilgai ir atkakliai. Beldėsi į visas žaidynes nuo 2012-ųjų, tačiau nei į olimpinį Londoną, nei į Rio de Žaneirą, nei Tokiją ar Paryžių neprisibeldė. Daugiausiai priekaištų sulaukdavo dėl menko pasaulinio populiarumo ir nepatrauklių transliacijų.

Galiausiai 2023 m. pripažinimas atėjo – skvošas gavo teisę olimpines duris praverti 2028 m. Los Andžele. Nenuostabu – SFIA (angl. Sports & Fitness Industry Association) vertinimu, tai dvylikta sparčiausiai auganti sporto šaka JAV, savo masiškumą kasmet padidinanti maždaug 11 proc.

Beje, skvošą galime vadinti išsilavinusių žmonių sportu. Suskaičiuota, kad 98 proc. suaugusių skvošo žaidėjų JAV turi aukštąjį išsilavinimą, 57 proc. – aukštesnį nei bakalauro laipsnį.

Padėjo ne populiarumas

Skaičiuojama, kad šiuo metu skvošas žaidžiamas maždaug 180 šalių, o tą daro apie 20 mln. žmonių. Vis dėlto ne tik didėjantis populiarumas tapo svariu argumentu, privertusia patenkinti olimpinę skvošo paraišką.

Prisidėjo ir TV transliacijų kokybės šuolis, kurį leido atlikti nauji technologiniai sprendimai, susiję su kamerų pozicionavimu, transliacijas praturtinančia realaus laiko žaidimo analize bei taisyklių pokyčiais. Nuolat ieškoma sprendimų, kad transliacijos būtų kuo patrauklesnės žiūrovams. Pavyzdžiui, stikliniuose kortuose dėl geresnio matomumo imtas naudoti baltas kamuoliukas arba pradėta riboti žaidėjų ginčus su teisėjais, o tai irgi pagerina žiūrovų patirtį.

Svarbus ir dar vienas argumentas, kuris olimpinio judėjimo bendruomenės ypač vertinamas – čia visiškai užtikrinama lyčių lygybė. Didieji skvošo turnyrai pasižymi ne tik tuo, kad čia išlaikomas vienodas turnyrų ir dalyvių skaičius pagal lytį, bet ir prizų fondai – jie visiškai identiški.

Lietuvoje – pakilimas

Tiesa, Lietuvoje skvošą kol kas dažniau renkasi vyrai.

„Tipiškas Lietuvos skvošo žaidėjas – vidutines pajamas gaunantis, aktyvų laisvalaikį propaguojantis 30–45 metų vyras, kuris renkasi skvošą kaip intelektualų ir fiziškumo iššūkį keliantį sportą. Skvošą renkasi žaisti santūresni, protingi, inteligentiški žmonės, kurie vertina intelektualinį sporto aspektą“, – tipinio skvošo žaidėjo Lietuvoje portretą apibūdina Inesa Daugintaitė, ilgametė skvošo entuziastė.

Pasak jos, dažnai tokie žaidėjai pirmiau išbando kitas rakečių sporto šakas – tenisą, padelį, badmintoną, kol galiausiai apsistoja ties skvošu ir būna ištikimi ilgą laiką.

Nors Lietuvoje šis sportas išlieka nišinis ir nėra masinis, dabar jis išgyvena pakilimo laikotarpį. Per pastarąjį dešimtmetį gerokai išsiplėtė infrastruktūra: Kaune atsirado septyni nauji kortai, aikštelių jau yra Šiauliuose, Tauragėje, atnaujinta infrastruktūra Klaipėdoje, nauji kortai statomi Vilniuje. Šiandien Lietuvoje yra apie 20 skvošo aikštelių.

„Pastebima ir žaidėjų kaitos dinamika – šalia patyrusių auga nauja, tobulėjanti karta, kuri pamažu perima estafetę. Tai rodo natūralų ir sveiką sporto šakos vystymąsi“, – sako Andrius Stančaitis, skvošo mėgėjus Klaipėdoje buriantis treneris.

Per pastaruosius metus bent viename turnyre dalyvavo apie 200 žaidėjų – tiek jų ir yra reitinge. Vis dėlto didžioji dalis skvošo mėgėjų nedalyvauja turnyruose ir tiesiog žaidžia su bičiuliais savo malonumui. Kaip teigia A.Stančaitis, skvošas vis dar išlieka bendruomenių, o ne į sporto rezultatus orientuota sporto šaka.

Lietuvoje ir pasaulyje pastaruoju metu populiarėja kitos rakečių sporto šakos, tokios kaip padelis, piklbolas, bet tai, pasak skvošo atstovų, nekiša kojos skvošui.

„Greičiau papildo visą rakečių sporto ekosistemą. Dažnai tie patys žmonės žaidžia ir skvošą, ir padelį, antrąją sporto šaką pasirinkdami kaip truputį mažiau intensyvų užsiėmimą tarp skvošo žaidimų“, – sako A.Stančaitis.

Olimpinės viltys – utopinės?

Be abejo, Lietuvos skvošo bendruomenė žinią, kad jų mėgstamas žaidimas  priimtas į olimpinę šeimą, sutiko su didžiuliu džiaugsmu ir priėmė kaip reikšmingą laimėjimą visai skvošo bendruomenei.

Pagrindiniai pokyčiai, kurių tikimasi, – didesnis matomumas ir žinomumas visuomenėje, geresnis finansavimas ir aukštesnis sporto šakos statusas, daugiau TV transliacijų ir didesnė sklaidos medijose aprėptis.

Pasak Jokūbo Kytros, Lietuvos skvošo federacijos (LSF) valdybos nario, olimpinis pripažinimas sužadino ir trenerių, jau dabar dedančių viltis į jaunąją kartą, kuri potencialiai galėtų kelti tikslus patekti į olimpines žaidynes ateityje, apetitą.

Vis dėlto tam reikės ilgo ir kantraus darbo. Lietuvos skvošo žaidėjų lygis regiono kontekste yra vidutinis – stipresnis nei Latvijos, bet silpnesnis nei Estijos, Suomijos ar Lenkijos. Šiuo metu Lietuvoje nėra profesionaliai žaidžiančių sportininkų, o stipriausi žaidėjai – savamoksliai, Europoje ne itin konkurencingi.

Pagrindinis iššūkis – kortų ir masiškumo trūkumas, ribojantis galimybes atrasti talentus ir juos ugdyti. Nors aikštelių daugėja, skvošas toli gražu ne visur dar prieinamas, o stipriausi Lietuvos žaidėjai dažnai neturi lygiaverčių priešininkų šalyje – nacionalinių čempionatų finaluose dažniausiai susitinka vis tie patys varžovai.

„Olimpinės perspektyvos šiuo metu atrodo gan tolimos, tačiau federacija deda viltis į jaunąją kartą ir jos ugdymą. Patekimo į olimpines žaidynes sistema dar nėra iki galo aiški, todėl sunku prognozuoti konkrečias galimybes“, – sako J.Kytra.

Kokios šalys drąsiausiai pretenduos į šiuos naujus olimpinių medalių komplektus? Visų pirma Egiptas. Neabejotinas skvošo lyderis, turintis stiprią jaunimo ugdymo sistemą ir pastaruosius du dešimtmečius tiesiog dominuojantis tiek vyrų, tiek moterų turnyruose. Senas skvošo tradicijas turinti Didžioji Britanija egiptiečiams sudaro rimčiausią konkurenciją.

Pakistanas ištisus dešimtmečius maždaug iki amžių sankirtos buvo tikra skvošo supervalstybė. Nors pastaruoju metu jo dominavimas išblėso, rimta jėga tarptautinėje arenoje išlieka. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Australiją.

Neįtikėtinu tempu skvošas populiarėja JAV ir Kanadoje, o Kanada ypač stiprina moterų skvošo pozicijas. Prancūzija, Malaizija, Kolumbija, Peru taip pat priklauso elitui arba yra visai arti jo.

SPRENDIMAS

2023 m. spalio 16 d. Tarptautinio olimpinio komiteto Generalinė asamblėja Mumbajuje (Indija) vykusioje sesijoje į 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programą įtraukė penkias naujas sporto šakas: kriketą, beisbolą ir moterims skirtą jo atmainą softbolą, lakrosą, skvošą ir amerikietiškojo futbolo atmainą „flag“ futbolą.

Beisbolui ir softbolui, lakrosui bei kriketui tai bus sugrįžimas į olimpinę programą, o bekontaktis amerikietiškasis futbolas ir skvošas debiutuos olimpinėse žaidynėse.

TAISYKLĖS TRUMPAI

Skvošą (angl. squash – minkšta masė) žaidžia du arba keturi žaidėjai uždaroje stačiakampėje patalpoje, kurią riboja lygaus paviršiaus sienos. Grindys – natūralaus šviesaus medžio. Durys dažniausiai galinėje sienoje ir visiškai lygios su sienos paviršiumi. Aikštės ilgis 9,75 m, plotis 6,4 m (vieneto) arba 7,62 m (dvejeto žaidimo). Aikštę skiria vidurio linija, už kurios (arčiau galinės, prie šoninių sienų) yra 1,60×1,60 m padavimo zona. Priekinės sienos žaidimo plotą žymi viršutinė linija 4,57 m aukštyje ir 45 cm plokštė apačioje, 1,83 m aukštyje yra padavimo linija, virš kurios turi atsimušti kamuoliukas, žaidėjui atliekant padavimą. Nuo priekinės sienos, per šonines žemyn iki 2,13 m aukščio galinės sienos eina žaidimo viršutinė linija. Turnyrai dažniausiai vyksta aikštelėse su stiklinėmis sienomis, kad žiūrovai galėtų stebėti varžybas. Žaidėjai specialia rakete smūgiuoja paeiliui pilnavidurį arba oro pripūstą guminį kamuoliuką (jo skersmuo apie 4 cm, masė 24 g) į priešais esančią sieną.

Smūgiuojama taip, kad varžovas negalėtų kamuoliuko atmušti pagal taisykles, smūgiuoti arba įmušti atgal į smūgiavusiojo aikštelės plotą. Atmušimas laikomas teisingu, jei kamuoliukas atšoka nuo priekinės sienos, prieš atšokdamas nuo grindų antrą kartą; kamuoliukas gali atšokti nuo šoninių ir galinės sienos bet kiek kartų. Rungtynes sudaro trys arba penki setai, kurių kiekvienas žaidžiamas iki 9 taškų, rečiau iki 15 taškų (amerikietiška atmaina).

Skvošas paplito 1850 m. Didžiojoje Britanijoje kaip vienas mokymo žaisti tenisą būdų. XIX a. pabaigoje tapo populiarus Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, XX a. 4 dešimtmetyje – Pakistane, Egipte, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. XXI a. pradžioje žaidžiamas daugelyje Europos, Azijos ir Amerikos šalių, Australijoje.

Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija

Teksto autorystė – „Olimpinė panorama“
Nuotraukos autorystė – Lietuvos skvošo federacija