Tautvydo Strolios taikinys – 2022 m. Pekino žiemos olimpinės žaidynės. Bet į jas 24 metų slidininkas nori vykti ne tam, kad pajustų olimpinę dvasią. „Vien dalyvavimas man nėra svarbus. Nebūtų labai smagu, jei nuvažiuočiau ir nieko nepasiekčiau“, – tvirtina per plauką nuo Pjongčango žaidynių likęs atletas.

Pekino link T. Strolia nutarė žengti visai kitu keliu nei bandė pasiekti olimpinį Pjongčangą. Pastaruoju metu jo laikinaisiais namais tapo slidinėjimo lopšys Norvegija. Dar vasarą jis treniravosi Trondheime, o nuo lapkričio įsikūrė Merokerio mieste šalies viduryje, netoli sienos su Švedija.

„Gal būčiau vėl važiavęs į Trondheimą, bet ten kilo problemų dėl būsto. Tada pavyko susisiekti su dukart olimpiniu čempionu Frode‘u Estiliu. Jis dirba Merokerio sporto mokykloje. Paklausiau, ar galiu atvažiuoti pasportuoti su jo grupėmis. Sutiko, padėjo įsikurti, suvedė su treneriu Peru Øyvindu Torviku“, – pasakoja T. Strolia.

Kodėl būtent Norvegija? „Tai slidinėjimo šalis. Pagalvojau, kad jei jau Norvegijoje nepavyks pagerinti savo rezultatų, tai tikrai būsiu kaltas tik pats, o ne prastos sąlygos Lietuvoje ir panašiai. Geresnės vietos slidinėjimui nei Norvegija pasaulyje tikriausiai nėra“, – įsitikinęs sportininkas.

Naujas karjeros lapas

Merokeryje lietuvis nuomojasi kambarį vietos reabilitacijos centre. Į Norvegiją sportininkas atvažiavo savo automobiliu, atsivežė visą inventorių. T. Strolios treniruotes finansuoja Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, vadovaujama Remigijaus Arlausko.

„Treniruojuosi du kartus per dieną, iš viso 3–4 valandas. Stengiuosi prisijungti prie vyresnių trenerio auklėtinių grupių. Partneriai labai konkurencingi. O neseniai pavyko pasitreniruoti kartu su Emiliu Iversenu, kilusiu iš Merokerio. Jis pirmajame Pasaulio taurės etape iškovojo antrą, trečią ir penktą vietas. Kai šalia tokie žmonės, visai kitaip tenka dirbti. Ne taip kaip Ignalinoje, kur nelabai kam tas slidinėjimas įdomus“, – sako T. Strolia.

Treneris, pasižiūrėjęs Lietuvos slidininko šliuožimą, pasakė keletą pastabų. Atsižvelgęs į jas sportininkas pakoregavo savo techniką.

Atletas prisipažino – Norvegijoje jis atvertė naują savo karjeros lapą ir nesižvalgo atgal: „Viską darau taip, kaip norvegai, o ne taip, kaip dariau anksčiau. Noriu perimti jų sistemą, nes noriu kitokių rezultatų. Daryti tą patį nėra tikslo.“

Merokeryje T. Strolia planuoja būti iki Kalėdų. Jas sutiks Lietuvoje su šeima. O vėliau prasidės varžybų maratonas, tad išlaikyti būstą Norvegijoje paprasčiausiai neapsimokės. Į ją bus galima grįžti jau rengiantis naujam sezonui.

Šią žiemą slidininkas planuoja dalyvauti keliuose Pasaulio taurės etapuose. Jie ir bus pagrindiniai startai, nes šį sezoną pasaulio čempionatas nevyksta.

Per žingsnį nuo Pjongčango

Gruodžio pradžioje T. Strolia buvo trumpam grįžęs į gimtinę, nes būtent čia ketino pradėti varžybų ant sniego sezoną. Tačiau Druskininkų „Snow“ arenoje turėjusios vykti Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) statusą turinčios lenktynės buvo nukeltos į pavasarį, nes nesusirinko pakankamai dalyvių.

T. Strolios teigimu, tai atspindi dabartinę slidinėjimo padėtį Lietuvoje. Aukštesnio lygio slidininkų ir taip nebuvo daug, jų dar sumažėjo po Pjongčango olimpinių žaidynių.

„Apie konkurenciją tarp lietuvių per varžybas negalvoju. Man svarbiausia – mano paties užimta vieta, rezultatas, technika. Nes tikiuosi ne tik patekti į olimpines žaidynes, bet ir pasiekti geresnių rezultatų. Vien dalyvavimas nėra svarbus. Nebūtų labai smagu, jei nuvažiuočiau ir nieko nepasiekčiau. Pirmas trisdešimtukas jau būtų smagu“, – prasitaria atletas.

T. Strolia liko per žingsnį nuo 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių. Tačiau kelią į jas užkirto vyresnysis brolis Mantas, olimpiniame atrankos reitinge vos penkiais FIS taškais pranokęs Tautvydą.

„Iki Pjongčango pritrūko vienos sekundės, – tašką į laiko vienetą pavertė jaunėlis ir prisiminė: – Jausmas buvo įdomus. Norėjau nuvažiuoti į olimpines žaidynes, bet brolis mane aplenkė. Vadinasi, jis buvo stipresnis, todėl man nebuvo verta vykti į žaidynes, nes nebūčiau ten pasiekęs daugiau nei Mantas.“

Ant slidžių – visa šeima

Pjongčango olimpinė atranka tikrą jausmų audrą kėlė slidininkų mamai, tuometei Lietuvos rinktinės vyriausiajai trenerei Kazimierai Strolienei.

„Buvo žiauriai sudėtinga situacija ir sunku, kai dėl kelialapio kovojo abu vaikai. Jie abu norėjo patekti į olimpines žaidynes. Tačiau sportas yra negailestingas, į jį reikia įdėti daug darbo. Siekdamas kelialapio į olimpines žaidynes Mantas įdėjo daugiau pastangų negu Tautvydas“, – yra sakiusi trejų olimpinių žaidynių dalyvė K. Strolienė.

Dvejose žaidynėse ji dalyvavo kaip biatlonininkė, vienose – kaip slidininkė. Biatlonininkas buvo ir Tautvydo bei Manto tėvas Vytautas Strolia.

Ar augus tokioje šeimoje buvo galimybių netapti slidininku? „Buvo. Mama sportuoti nevertė. Aišku, anksti pastatė ant slidžių. Iš pradžių ir pats nelabai norėjau tapti slidininku. Išbandžiau daug įvairių dalykų, tarp jų – ir plaukimą, ir vaidybą. Bet grįžau prie slidinėjimo“, – sako T. Strolia.

Ne vienas Lietuvos slidininkas yra perėjęs į biatloną. Bet Tautvydas tokios galimybės rimtai nesvarsto. „Man sudarytos visos sąlygos treniruotis slidinėjimą Norvegijoje. Todėl jokių minčių apie permainas nėra. Be to, juk reikėtų mokytis šaudyti. O lietuviams ir taip sunkiai sekasi pataikyti“, – šypteli. Bet priduria: „Išties aš nuolat seku jų pasirodymus ir labai palaikau.“

Visas dėmesys sportui

Praėjusiais metais studijas Lietuvos edukologijos universitete baigęs ir bakalauro diplomą įgijęs slidininkas darbo nesižvalgo: „Asociacija tiki manimi, skiria pinigų, padeda, kiek gali, todėl visas atsiduodu sportui.“

Pastaruoju metu jis net neturėjo laiko pratęsti ne vienerius metus kurtą vaizdo dienoraštį – „vlogą“. „Senokai tą dariau. Bet reikės užsiimti, papasakoti apie Norvegiją, parodyti visiems, kokios čia galimybės. Čia galima treniruotes derinti su mokslais. Taip daro ne vienas – yra sportininkų iš Estijos, JAV, Austrijos. Aišku, ne pati pigiausia šalis, bet slidininkams galimybės čia daug didesnės“, – tvirtina lietuvis.

Jis pastebėjo, kad Merokeryje galima įgyti slidinėjimo trenerio specialybę, bet kol kas pradėti naujų studijų neplanuoja: „Vėliau bus matyti. Smagu būtų padėti slidinėjimui Lietuvoje, pasisėmus žinių Norvegijoje.“

Marius Grinbergas, „Olimpinė Panorama“