Mantui Kalniečiui bendrauti geriau telefonu, todėl socialinių tinklų krepšininkas neturi, o štai lengvaatletė Airinė Palšytė ne tik investuoja savo laiką ir jėgas į turinį socialiniuose tinkluose, bet iš to netgi uždirba. „Kiekvienas sportininkas yra skirtingas ir turėtų pats geriausiai jausti, kiek nori įsitraukti į gyvenimą socialiniuose tinkluose“, – pabrėžia socialinių mokslų daktarė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Dominyka Venciūtė. Tiesa, asmeninės ženklodaros ir rinkodaros konsultantė nė neabejoja – investuoti į asmeninį prekės ženklą verta.

„Stiprus asmeninis prekės ženklas sporto pasaulyje“ – tokia tema pranešimą rugsėjo 26 dieną vyksiančioje LTeam konferencijoje skaitys D. Venciūtė. Vienuolio gatvėje Vilniuje įsikūrusiame „Impuls“ sporto klube moteris ne tik papasakos nuo ko pradėti savo veiklą socialinėje erdvėje, bet ir pateiks praktinius patarimus, kaip sporto pasaulio atstovai turėtų save pozicionuoti bei komunikuoti socialiniuose tinkluose.

Prieš renginį LTOK.lt nusprendė su D. Venciūtė pasikalbėti apie socialinių tinklų fenomeną ir jų prigijimą sporto pasaulyje.

– Prieš dvejus metus Jonas Valančiūnas savo Instagram paskyroje pasidalino vaizdo įrašu su prierašu: „Jeigu sportuoji, bet savo treniruotės nepaviešini, reiškia nesportuoji… Laimingi?“ Ar galima sakyti, kad šis komentaras idealiai atspindi šių dienų realybę?

– Iš dalies taip. Tikime tuo, ką matome. Tačiau taip pat vis daugiau žmonių supranta, kad ne viskas, ką matome  socialiniuose tinkluose, yra tikra. Vis dėlto, siekdami formuoti savo asmeninį prekės ženklą, turėtume suprasti, kad mūsų kuriamas turinys turi ne tik atskleisti asmenybę, bet ir būti įdomus tikslinei auditorijai. Jei auditorijai įdomios akimirkos iš treniruočių (o ar įdomi, matysime iš patiktukų ar komentarų), kodėl gi nepasidalijus ir jomis?

– Kaip manote, kodėl socialiniai tinklai tapo tokia svarbia sporto dalimi? Kaip jų atsiradimas apskritai pakeitė sportą ir požiūrį į jį?

– Socialinių tinklų dėka sportas tapo labiau prieinamas ir pažįstamas ne tik entuziastams, bet ir mažiau juo besidominčiai visuomenės daliai. Dalijimasis naujienomis, rezultatais realiu laiku ar sporto pasaulio užkulisiais, dialogas tarp sporto organizacijų ir fanų – tik keletas socialinių tinklų teikiamų privalumų. Profesionaliems atletams tai tapo papildomu uždarbiu – prekės ženklai dosniai už reklamą atsilygina, tikėdamiesi padidėjusio žinomumo bei išaugusio pardavimų skaičiaus.

– O jūs, vertindama socialinių tinklų ir sporto susijungimą, įžvelgiate daugiau teigiamų ar neigiamų dalykų?

– Socialiniai tinklai neabejotinai atvėrė daug galimybių atletams, sporto entuziastams, sporto organizacijoms ir prekių ženklams. Tačiau naudojimasis Facebook, Instagram ar Twitter turi ir savo niuansų. Pavyzdžiui, atletai dažnai nežino, kaip turėtų formuoti savo įvaizdį socialinėje erdvėje ir, neturėdami patarėjo, kuris juos nukreiptų tinkama linkme, gali prarasti dėmesį ir koncentraciją į pagrindinę veiklą. Taip pat juos gali pradėti varginti perdėtas dėmesys ar neigiami komentarai, atsiliepiantys rezultatams. Vis dėlto, nepaisant minusų, tikiu, kad socialinių tinklų teikiamos galimybės yra didesnės nei pavojai.

– Kai kurie sportininkai paskyrų socialiniuose tinkluose išvis neturi, arba jais naudojasi mažai, ir tuomet daug kas jų pasigenda. Vis tik tuo pat metu kai kurie sulaukia priekaištų, kad socialiniai tinklai trukdo profesionaliai karjerai. Kaip reikia rasti tą tinkamą balansą?

– Kiekvienas sportininkas yra skirtingas ir turėtų pats geriausiai jausti, kiek nori įsitraukti į gyvenimą socialiniuose tinkluose. Jei buvimas juose prieštarauja atleto natūrai, asmeninio prekės ženklo kūrimas atrodys nenatūralus ir eikvos per daug energijos. Tokiu atveju, jei leidžia galimybės, atletas galėtų savo socialinių tinklų valdymą perleisti specialistui ar kitam patikimam žmogui, kuris sugebėtų autentiškai perteikti turinį. Daugumai jaunosios kartos sportininkų socialinė erdvė – neatsiejama kasdienybės dalis, kuri ne tik nevargina, bet kartais net ir skatina bei motyvuoja siekti geresnių rezultatų. Balanso paslaptis – įsiklausymas į save, asmeninio pozicionavimo išgryninimas ir tinkamo turinio kūrimo principų išmanymas.

– Vieniems sportininkams socialiniai tinklai yra tik erdvė bendrauti su gerbėjais, kitiems – galimybė prisidurti papildomų pinigų. Kaip rėmėjai žiūri į bendradarbiavimą su profesionalais per socialinius tinklus?

– Sportininkai yra vieni geidžiamiausių nuomonės formuotojų, nes jų fanai dažniausiai itin ištikimi, aktyvūs ir linkę įsitraukti. Atletų įtaka socialiniuose tinkluose grįsta ne tik pasiekimais ir laimėjimais, bet ir reputacija, mokėjimu bendrauti su savo gerbėjais bei gebėjimu kurti įdomų ir įtraukiantį turinį.

– Sportininkams dažnai patinka idėja tapti aktyviais socialinės erdvės dalyviais, tačiau neretai jie tam paprasčiausiai neturi laiko. Ar Lietuvoje populiaru atletams samdytis agentūras ar žmones, kurie jiems padeda valdyti socialinių tinklų anketas?

– Lietuvoje tai dar nėra dažnai pasitaikanti praktika, o užsienyje daugelis sportininkų kreipiasi į specializuotas turinio kūrimo agentūras, besirūpinančias atletų įvaizdžiu socialinėje erdvėje.

– Socialinių tinklų kūrėjai nuolat tobulina šių platformų funkcijas, naudojimo galimybes. Matydama visas šias tendencijas, kokią regėtumėte sporto ateitį socialinių tinklų pasaulyje?

– Prognozuoti sunku, bet manau, kad vis labiau bus skatinamas dialogas. Internete populiarėjantys įmonių naudojami dirbtinio intelekto „chatbots“ inicijuoja pokalbius, atsako į klausimus ir užima vartotojus, ką greitu metu galbūt ims taikyti ir atletai. Prekių ženklai į nuomonės formuotojų sporto pasaulyje rinkodarą investuos daugiau.