Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ ataskaitos ir rinkimų konferencijoje trečiai kadencijai prezidentu vienbalsiai vėl perrinktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Saulius Galadauskas.
Po rinkimų asociacijos vadovas dėkojo žmonėms, su kuriais dvi kadencijas dirbo kartu, už pasiaukojantį triūsą, nes darbus jie atlieka visuomeniniais pagrindais ir už juos negauna nė cento.
– Kas nulėmė tokią sėkmę ir su kokiomis viltimis esate pasirengęs darbus tęsti dar ketverius metus? – paklausėme S.Galadausko.
– Organizacijos sėkmę lemia ne prezidentas, o jos nariai. Tai, kad buvau perrinktas trečiai kadencijai, man reiškia labiau įpareigojimą nei sėkmę. Tikslai nesikeičia – siekti atkreipti valdžios dėmesį į senjorų sportą, ypač kai kalbama apie sporto finansavimą, burti rinktines, kurios vyktų į Europos ir pasaulio meistrų žaidynes; organizuoti sporto renginius, konferencijas ir šventes, vienyti ir pagal galimybes remti klubus, pagerbti nusipelniusius Lietuvos sporto žmones.
Anaiptol ne visus tikslus pavyko įgyvendinti per praėjusią kadenciją, nes trukdė pandemija, o dabar karas. Asociacija „Penki žiedai“, kaip ir didžioji dalis laisvojo pasaulio, remia Ukrainą, tikime jos greita pergale, o tada ir mes imsimės savų pergalių.
– Nuo 2009-ųjų vadovaujate Lietuvos aludarių gildijai, esate inovatyvus vadovas. Ar daug laiko ir jėgų atima vadovavimas šiai visuomeninei sporto organizacijai, į kurią susibūrė vyresnio amžiaus entuziastai? Kiek dabar asociacija vienija narių?
– Mūsų asociacija vienija profesionalaus sporto karjerą baigusius, bet toliau aktyviai sportuojančius įvairių sporto šakų atstovus, trenerius, sporto medicinos specialistus.
Asociaciją sudaro 48 klubai ir apie pusantro tūkstančio narių. Tai nuostabių žmonių nuostabi organizacija, beveik prieš trisdešimt metų įkurta Danutės Ivašauskienės (dabar ji – asociacijos garbės prezidentė) bei olimpinių žaidynių medalininkų irkluotojų Genovaitės Ramoškienės ir Jono Pinskaus.
Lietuvos aludarių gildija – pagrindinė mano darbovietė, o kaip samdomas vadovas dirbu dar dviejose organizacijose. Sporto meistrų asociacija yra širdžiai miela visuomeninė veikla. Su asociacija susipažinau kaip rėmėjas, sudalyvavau keliuose jos renginiuose ir labai susižavėjau jos nariais – fantastinis entuziazmas, optimizmas ir kovinė dvasia.
Po kurio laiko asociacijos steigėja įkalbėjo mane perimti iš jos rankų „Penkių žiedų“ vėliavą. Dabar ją ir nešu jau trečią kadenciją.
– Kas jus užkrėtė sporto aistra? Ar jaunystėje sportavote? Jeigu taip, kokių rezultatų pavyko pasiekti?
– Niekada rimtai nesportavau, išskyrus savarankišką gimnastiką ant skersinio. Asociacijai pakvietė vadovauti labiau dėl korporatyvinės, o ne sporto lyderystės savybių.
Kai pirmą kartą asociacijos „Penki žiedai“ rinkimų konferencijoje buvau renkamas prezidentu, prisistatydamas pasakiau: „Tikriausiai visiems įdomu, kokį sportą lankiau. Profesionaliai – jokio, bet iš pagarbos jums šįryt padariau mankštą.“ Atrodo, to užteko, nes išrinko vienbalsiai (šypsosi).
– Galbūt apsivilkęs „Penkių žiedų“ sportinius marškinėlius dabar dalyvaujate įvairiuose mėgėjų renginiuose?
– Mano darbas pasirūpinti, kad tuos marškinėlius vilkėtų mūsų sportininkai, o jau su tais marškinėliais jie pasiekia kur kas daugiau, nei kad man pavyktų.
– Esate ir LTOK viceprezidentas. Ar visuomeninė sporto veikla jus motyvuoja?
– Žinoma, motyvuoja. Būti LTOK vykdomajame komitete – didelė garbė ir įvertinimas. Šią kadenciją vadovauju LTOK etikos komisijai. Didžiulį džiaugsmą ir moralinį pasitenkinimą kelia mūsų asociacijos narių pasiekimai ir šventės.
– Sakoma, kad nėra namų be dūmų. Kokios bėdos kamuoja asociaciją „Penki žiedai“, kurias jų pavyko išspręsti, o kurios – sunkiai išgliaudomos?
– Didžiausia bėda – valdžios požiūris į senjorų sportą, ypač prasti reikalai su jo finansavimu. Mūsų senjorai dalyvauja Europos ir pasaulio sporto meistrų žaidynėse, jose susirungia su olimpiniais, pasaulio ar Europos įvairių sporto šakų čempionais ir laimi.
Bet ir į varžybas nuvykti, ir joms gerai pasirengti pinigų gauti neįmanoma. Negalima net prašyti, nes aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis programose sporto senjorams tiesiog nėra. Galima prašyti paramos renginiams ir konferencijoms suorganizuoti, ugdymui ir švietimui, tą mes ir darome.
Tačiau mūsų asociacijos narių pagrindinis tikslas – sportas, dalyvavimas varžybose, o ne plepėjimas apie sportą. Dabar pasirengimas ir dalyvavimas tarptautinėse varžybose vyksta tik pačių sportininkų ir rėmėjų lėšomis.
Didžiausias mūsų asociacijos rėmėjas šiuo metu – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, tačiau su dideliu nerimu laukiame, ką mums reikš drastiškai padidintas loterijų apmokestinimas.
– Žinome jūsų aistrą piešimui. Kada atsiskleidė jūsų gebėjimas piešti? Ar esate dailininkas? Ir galbūt sportas nukonkuravo šį jūsų pomėgį?
– Jeigu tai būtų buvusi aistra, tikriausiai ir būčiau likęs dailininku. Taip, mano pirmoji specialybė yra dailininkas, dešimt metų juo buvau – tapiau, kūriau scenografijas liaudies teatrui, dėsčiau, vadovavau meninio apipavidalinimo dirbtuvėms.
Atgimimo metu pasireiškė mano organizaciniai sugebėjimai, aktyviai dalyvavau Sąjūdžio veikloje, atkuriant jaunimo organizacijas, organizavau mitingus. Tačiau politika netraukė ir lyderystė labiau pasireiškė administravimo srityje: iš pradžių Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, o vėliau – versle, tokiose tarptautinėse korporacijose kaip „Coca-Cola“ ir „Carlsberg“.
– Asociacija „Penki žiedai“ buvo įsteigta 1993 m. Vilniuje, per beveik tris dešimtmečius tęsiamos ankstesnės tradicijos ir kuriamos naujos, rašoma asociacijos istorija. Kurias tradicijas norėtumėte išskirti?
– Kaip jau minėjau, pagrindinis mūsų tikslas – dalyvavimas pasaulio ir Europos sporto meistrų žaidynėse, o tai yra ir tradicija. Keletą kartų visi susirenkame vasarą, kartu švenčiame Kalėdas, pagerbiame senjorus jų jubiliejų proga.
Mūsų asociacija kasmet pasipildo naujais nariais, gana jaunais – pagal mūsų įstatus senjorais tampama nuo 34-erių. Būtent naujieji nariai perims mūsų tradicijas ir kurs naujas.
– Iš pasaulio ir Europos sporto meistrų žaidynių bei čempionatų jūsų vadovaujami meistrai parveža daug medalių. Tarkime, 2019-aisiais Europos meistrų žaidynėse Turine iškovotas net 91 medalis: 37 aukso, 24 sidabro ir 30 bronzos. Ar kitų šalių sportininkai tokie silpni, ar mūsų labai stiprūs?
– Sporto meistrų žaidynėse dalyvauja labai daug pajėgių sportininkų iš daugelio pasaulio šalių. Pelnyti medalius nėra taip lengva. Lietuvoje daug sportininkų, kurie baigę profesionalų karjerą toliau tęsia aktyvią sportinę veiklą. Ir jiems padeda „Penkių žiedų“ asociacija.
Mūsų sportininkai būna geriau pasirengę už tų šalių, kuriose nėra stiprių senjorus vienijančių organizacijų, atletus. Tai ir nulemia mūsiškių sėkmę.
– Be visuomeninės sporto veiklos, į kokius dar darbus esate susikoncentravęs?
– Tikrai dar negaliu susitelkti tik ties visuomenine sporto veikla, nes yra darbų, iš kurių duoną valgau ir negaliu nuvilti darbdavių.
Kita vertus, turiu daugybę pomėgių, turiu šeimą. Kelionėms ir jų fotoreportažams, grybavimui, sodeliui prižiūrėti, anūkams ir taip toliau irgi norėčiau skirti daugiau laiko.