Aprimus pandemijos sukeltiems trikdžiams Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) vėl itin aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, o iš šiuo metu vykdomų net keturis finansuoja Europos Sąjunga. „Džiaugtis ir didžiuotis turime kuo“, – darbus, kurių rezultatai labiausiai bus juntami kitais metais, apibendrina LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Dirbti su ES finansuojamais projektais LTOK pradėjo nuo 2016-ųjų. „Bet visąlaik dalyvaudavome kaip partneris – tai reiškia, kad projektus rašydavo kažkas iš užsienio šalių olimpinių komitetų ir gavęs finansavimą mus pakviesdavo prisijungti. Buvome nustatę tris prioritetines kryptis: tai gerasis valdymas, antroji atletų karjera ir lyčių lygybė, arba kitaip didesnis moterų įsitraukimas priimant sprendimus sporto organizacijose, jų kvalifikacijos kėlimas“, – kryptis, kuriomis tendencingai stengėsi dirbti, įvardija A.Vanagienė.

Vienu iš keturių ES projektų – New Miracle“ – LTOK ypač didžiuojasi, nes yra jo autorius, lyderis ir koordinatorius. LTOK paraiška pateko tarp nedaugelio, laimėjusių Europos Tarybos finansavimą projektui įgyvendint – tam skirta maksimali suma (355 tūkst. eurų).

Jis skirtas sporto vadybininkių, dirbančių sporto organizacijose, mokyklose, klubuose, kompetencijoms kelti. Projektas „New Mirale“ parašytas dar 2020-aisiais, jo įgyvendinimo terminus pakoregavo pandemija, dėl kurios metams buvo atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės. LTOK kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu projekto įgyvendinimą pratęsti pusmečiui. Gavus sutikimą kantraus darbo vaisiai bus raškomi jau netrukus.

Dirbti drauge LTOK pakvietė dar keturis nacionalinius olimpinius komitetus – Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Italijos. Vykdant daugumą ES projektų kaip akademiniai ekspertai, kuriantys išliekamąją vertę turinčias mokymų programas, prisideda ir mokslininkai. Šįsyk pasirinktas Romos universitetas Foro Italico.

Europos Komisijos patvirtintą „New Miracle“ valdymo komitetą sudaro LTOK atstovės Vaida Mačianskienė ir A.Vanagienė, Latvijos nacionalinio olimpinio komiteto atstovė Maruta Taima, Slovakijos nacionalinio olimpinio komiteto atstovė Petra Gantnerova, Italijos nacionalinio olimpinio komiteto atstovė Daniela Drago, Estijos nacionalinio olimpinio komiteto atstovė Merle Kaljurand ir Romos universiteto atstovė Sabrina Demarie.

„Universitetą, turintį labai stiprių šios srities lektorių, profesorių, sporto studijų kryptį, mums rekomendavo Italijos olimpinis komitetas. Programa jau beveik sukurta ir bandomieji mokymai lapkritį įvyks Italijoje. Nuo rugsėjo jos pagrindu Foro Italico universitete ketinama įdiegti sporto vadybos kursą – kaip vieną pasirenkamų studijų modulių. Man, kaip projekto koordinatorei, programa atrodo išties įspūdinga ir vertinga, o ir patys italai ją renkasi dėstyti savo universitete“, – džiaugiasi LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja.

Mokslai namie ir užsienyje

Italų studentų išbandyta programa pagal savo tikrąją paskirtį pradės veikti 2023-iaisiais. Pirmiausia vyks nacionaliniai mokymai Lietuvoje ir šalyse, kurių olimpiniai komitetai yra projekto partneriai. Paskui visų penkių valstybių atstovai suvažiuos į tarptautinę sesiją Italijoje, o po jos įsisuks studijų ciklas savo šalyse, dar vieni bendri mokymai užsienyje ir pabaigai – ekspertinių žinių įtvirtinimas namuose. Šios penkios mokymų sesijos ne tik leis pagilinti žinias, bet ir praplės pažintį su sporto vadybininkais iš kitų šalių, o keitimasis patirtimi naudingas ne mažiau nei teoriniai dalykai.

Kol kas planuojama, jog mokymuose Lietuvoje dalyvaus dvidešimt, o į užsienį išvyks dešimt vadybininkų. „Visų išsiųsti, deja, negalime, nes tai labai imlu finansams. Atsirinksime dešimt labiausiai suinteresuotų, turinčių didžiausią potencialą. Be to, kai kiekviena šalis atsiveš savo dalyvius, susidarys tikrai didelė mokymų grupė“, – aiškina A.Vanagienė.

Valdyti krizes ir viešuosius ryšius

Kitas LTOK kartu su partneriais šįmet vykdomas projektas – RINGS, skirtas nacionalinių olimpinių komitetų strateginiam valdymui. Jo koordinatorius – Europos olimpinių komitetų asociacijos biuras prie ES, įsikūręs Briuselyje. Ši organizacija vienija vienuolikos šalių nacionalinius komitetus. RINGS akademinis ekspertas – vienas Vokietijos universitetas.

„Rugsėjo pabaigoje žadame pristatyti šio projekto medžiagą. Tai bus nacionaliniams komitetams ir sporto šakų federacijoms skirti strateginiai dokumentai, kuriuose išdėstyta, kaip turėtų būti valdomos krizės, viešieji ryšiai. Rudenį pakviesime visas sporto šakų federacijas išklausyti, kas buvo sukurta RINGS, ir, žinoma, tais dokumentais pasinaudoti. Juos išversime į lietuvių kalbą, kad būtų prieinami visiems, kam tik to reikės“, – pasakoja LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja.

Dėmesys ir finansiniam raštingumui

Dar du ES remiami projektai skirti dvigubai atletų karjerai. Vieną jų parengė ir koordinuoja Lenkijos nacionalinis olimpinis komitetas. Be lietuvių, partneriai dar yra graikai, turkai ir slovėnai. Kaip akademinis ekspertas pasirinkta viena Nyderlandų organizacija.

Projekto principas – apmokyti vieną žmogų, dirbantį nacionaliniame olimpiniame komitete, būti sportininkų, siekiančių antrosios karjeros, kontaktiniu asmeniu, kad galėtų juos nukreipti, suteikti informacijos, kokie mokymai prieinami tiek savoje šalyje, tiek užsienyje, kokie sukurti testai, nuotolinių verslumo ir kitokių kursų galimybės. Žinios apie visus šiuos mokymus bus skelbiamos LTOK interneto svetainėje, sporto šakų federacijos informaciją platins savais kanalais.

Kitą antrosios atletų karjeros projektą parengė Slovėnijos nacionalinis olimpinis komitetas. Jo partneriai – lietuviai, serbai, austrai, Europos olimpinių akademijų asociacija. Juo siekiama parengti sportininkams skirtus finansinio raštingumo mokymus. Mokymų programa kuriama su Liublianos universitetu. Kitąmet ji bus išversta į lietuvių kalbą ir taps paprastai prieinama mūsų šalies atletams.

Dideli ir darbai, ir atsakomybė

Tai, kad LTOK tapo kolegų geidžiamu partneriu, – didelio darbo rezultatas. A.Vanagienė pabrėžia, kad daug metų LTOK buvo aktyvus, visur dalyvaudavo, kviesdavo prisijungti sporto šakų federacijas, atletus.

„O kai projektus įgyvendini gerai, tvarkingai ir atsakingai, sulauki kvietimų bendradarbiauti. Žinutė pasklinda iš lūpų į lūpas, ima kviestis kiti olimpiniai komitetai. Su visais palaikome ryšius, stengiamės dalytis žiniomis apie vykdomas veiklas, sritis, kuriose labiausiai norisi tobulėti, tad ir randame sąlyčio taškų“, – džiaugiasi olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja.

Tačiau ji pripažįsta, kad kuo darbai didesni, tuo ir atsakomybė didesnė. „Mūsų koordinuojamam projektui skirta 350 tūkstančių eurų trejiems metams. Viską suvaldyti, sudominti partnerius, sukurti įdomią ir naudingą mokymų programą, pasirūpinti kruopščia finansine atskaitomybe, dokumentacija, kuri reikalinga Europos Komisijai, – didelė užduotis. Šie dalykai imlūs ir žmogiškiesiems ištekliams, ir laikui. Be visų kitų darbų, kuriuos daro LTOK, tai yra papildomas užsiėmimas, bet man jis – labai prasmingas“, – neslepia pašnekovė.

Šiuo metu šiek tiek keičiasi ES projektų finansavimo mechanizmas, daug kas bus decentralizuota, vykdoma per nacionalines agentūras.

„Sekam naujienas, laukiam žinių ir kibsime įgyvendinti kitas idėjas“, – šypsosi A.Vanagienė.