„Olimpinės žaidynės užgrūdino, suteikė pasitikėjimo savo jėgomis ir įžiebė papildomos motyvacijos. Dingo jaudulys. Supratau, kad su kiekvienu varžovu galima kautis ir jį įveikti, svarbu mėgautis kiekviena kova ir neperdegti“, – sako rugsėjį Belgrade (Serbija) vykusiame pasaulio graikų-romėnų imtynių čempionate bronzos medalį iškovojęs olimpietis Mantas Knystautas, atstovaujantis pačiai prestižiškiausiai imtynininkų svorio kategorijai – iki 130 kg.

Kai M.Knystautas pernai varžėsi Tokijo olimpinėse žaidynėse, kuriose liko dešimtas, atletą dar kaustė sportinis jaudulys. Dešimta vieta Mantui nebuvo ta, apie kurią jis svajojo, tačiau pripažįsta, kad vien patekimas į olimpines žaidynes tarp 16 geriausių savo svorio kategorijos pasaulio imtynininkų – jau didis laimėjimas.

„Per tokias varžybas pasisemi neįkainojamos patirties. Tikiu, kad subrendau pergalėms. Tarp savo svorio kategorijos atletų pasaulio reitinge pakilau į antrą vietą, tačiau negalima užmigti ant laurų – dirbti ir treniruotis reikia tiek pat ir net daugiau, jei noriu patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes ir ten bandyti pakovoti dėl medalių. Atvirai sakant, reitingų nesureikšminu ir jų pernelyg neseku, tiesiog dirbu ir tiek, o jei gerai padarai savo darbą – tada ir kyli į viršų“, – pabrėžia 202 cm ūgio ir 125 kg svorio M.Knystautas.

Įveikė olimpinį vicečempioną

Atletas pripažįsta, kad jam labai padėjo priimtas sprendimas šiemet pradėti dirbti su sporto psichologu Andriumi Liachovičiumi. Šį rudenį pasaulio čempionato lemiamoje kovoje M.Knystautas įveikė ne bet ką, o olimpinių žaidynių vicečempioną, Europos žaidynių nugalėtoją, dukart pasaulio čempionatų bronzos medalių laimėtoją ir visą Europos čempionatų medalių kolekciją turintį Sakartvelo atstovą Iacobi Kajaią.

„Šįkart nebuvo taip, kad labai drebėčiau ar kažką, o anksčiau būdavo, kad perdegdavau iš to didelio noro. Jaudulys imdavo ir pakišdavo koją. Sporto psichologas padėjo tinkamai susidėlioti ir nukreipti mintis. Esmė tokia: varžybos – ne pasaulio pabaiga, tiesiog eini, sportuoji, nes patinka, o varžybose turi linksmai praleisti laiką. Anksčiau, būdavo, atvažiuoji į varžybas ir lauki, kad jos greičiau pasibaigtų ir vyktum namo. Nesimėgavau procesu. O dabar patinka ir pačios varžybos, ir žiūrovų palaikymas“, – prisipažįsta 28-erių atletas.

Ar stojęs į kovą su olimpiniu vicečempionu apie jo titulus susimąstė? „Tiesiog eini kautis kaip su lygiaverčiu varžovu, ir tiek. Jei pradėsi mąstyti apie varžovo titulus ir drebėti – nieko iš to nebus. Su minėtu Sakartvelo atstovu Iacobi Kajaia per sportinę karjerą kovėmės jau trečią kartą. Kai dar buvau jaunimo grupėje, dukart jam pralaimėjau, dabar pasiekiau revanšą. Bet kol kas 2:1 jo naudai, tad dar sąskaitos nesuvestos“, – šypteli pasaulio prizininkas.

Trūksta sparingo partnerių

Klaipėdietis pabrėžia, kad jam labai padeda tarptautiniai turnyrai bei stovyklos, į kurias susirenka geriausi pasaulio atletai.

„Žinoma, turnyrai ir stovyklos pareikalauja nemažų finansų, bet Lietuvos imtynių federacija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas daro viską, kad sportininkai galėtų tobulėti, semtis patirties užsienyje. Tai proceso dalis. Turbūt įvairiuose užsienio šalių turnyruose, pasaulio ir Europos čempionatuose esu kovojęs ar bent jau iš arti matęs visų geriausių savo svorio kategorijos imtynininkų kovas. Svarbu kiekvieną pačiupinėti, perprasti jo taktiką, galimybes“, – pabrėžia M.Knystautas.

Vien tai, kad M.Knystautas lapkričio mėnesį pakviestas į geriausių pasaulio imtynininkų rinktinę varžytis dėl Pasaulio taurės ir solidaus prizinio fondo, – irgi daug ką pasako.

„Man tai – didelis įvertinimas ir paskatinimas judėti į priekį“, – neslepia sportininkas.

Lietuvoje šiuo metu stinga lygiaverčių sunkiasvorių imtynininkų, o pagrindinis treniruočių partneris – Romas Fridrikas.

„Su šiuo Lietuvos rinktinės nariu per treniruotes dirbu daugiausia, kiti – lengvesnio svorio. Padirbu ir su lengvesniu – 97 kg sveriančiu Viliumi Laurinaičiu. Tikrai nėra taip, kaip Turkijoje ar Gruzijoje, kur sunkiasvoriams partnerių netrūksta. Dėl to nuolat ir važiuojame į stovyklas, turnyrus. Lietuvos imtynių rinktinės treneris M.Ežerskis nustato treniruočių planą ir judame į priekį“, – pasakoja M.Knystautas.

Siekia antro magistro diplomo

M.Knystautas – vienas iš tų sportininkų, kurie nuolat tobulinasi ne tik sporto, bet ir mokslo srityje. Jis Mykolo Romerio universitete baigė viešojo administravimo bakalauro studijas, vėliau ten pat sporto industrijų vadybos magistrantūrą. Bet tuo žinių gilinimas nesibaigė.

„Vokietijoje, Kelno sporto universitete, kremtu olimpinių studijų magistrantūrą. Paskaitos vyksta anglų kalba. Mokausi nuotoliniu būdu. Dabar turiu parašyti esė anglų kalba. Neslėpsiu, būna, kad rašant tenka pasinaudoti ir vertėjų pagalba. Nėra taip paprasta, bet viskas įveikiama, – šypteli sportininkas ir priduria: – Būtent mokslai man labai padeda nukreipti mintis nuo sporto, treniruočių ir visų emocijų. Studijuodamas jaučiuosi puikiai.“

Pasiteiravus, kaip viską spėja, Mantas atsako: „Kai nori ir viską kruopščiai planuoji – gali daug. Sportas man padėjo išsiugdyti įgūdį planuoti laiką.“

Jis kasdien keliasi septintą ryto ir per dieną treniruojasi po du kartus – ryte ir vakare, daug dėmesio skiria apšilimui ir tempimo pratimams.

„Pamankštinu dešinį anksčiau operuotą petį, su gumomis apie pusvalandį darau tam tikrus pratimus, o po treniruotės pasilieku atlikti tempimo pratimų. Tikrai prisižiūriu, nes man jau nebe aštuoniolika. Anksčiau būdavo taip: ai, nieko neskauda, kam tie tempimo pratimai. Dabar jau viskas kitaip – patirtis duoda savo“, – sako M.Knystautas.

Jei ne turnyrai ir varžybos, Mantas dažniausia sekmadieniais turi laisvadienį ir jį mėgsta praleisti gamtoje ar prie jūros.

„Jūra mane ramina, be to, oras čia labai gaivus. Kai būnu turnyruose, varžybose ar treniruočių stovyklose Vilniuje, labai pasiilgstu jūros. Tik grįžęs į Klaipėdą skubu prie jūros. Tuo Klaipėda ir ypatinga, kad čia jūra – ranka pasiekiama“, – apie gimtojo miesto trauką prabyla M.Knystautas.

Pavydėtinas užsispyrimas

Mantui meilę sportui įskiepijęs jo pirmasis treneris Artūras Ševelkovas džiaugiasi, kad jo auklėtinis – itin darbštus, atsakingas ir kantriai savo tikslų siekiantis atletas.

„Buvo ir traumų, ir sunkių akimirkų, tačiau Mantas nepalūžo, kantriai gydėsi, buvo tvirtas psichologiškai ir štai ką turime – olimpietį ir pasaulio prizininką. Smagu. Mantas šį rudenį pasaulio čempionate pademonstravo aukštą klasę ir sportinę formą. Džiaugiamės šiuo pasiekimu. Jei atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes būtų prasidėjusi ne kitąmet, o šiemet, Manto kišenėje jau būtų olimpinis kelialapis. Bet tikiu, kad jis dar suspurdės ne kartą, o jo laukia šviesi ateitis.“

Jis pamena Mantą nuo mažų dienų sporto salėje. Ir tai, kaip dėl savo tikslų jam tekdavo praleisti draugų gimtadienius, mokyklos žiburėlius ir kitokias pramogas.

„Tik atsakingas požiūris, disciplina ir darbas iš širdies gali atvesti į olimpo viršūnę. Mantas tą puikiai žino. Jis nuolat užsibrėžia tikslą ir jo kantriai siekia. Ir taip vis juda į priekį. Juk imtynės – individuali sporto šaka, tai ne komandinis sportas, jei pats neatliksi darbo, niekas už tave nepadarys. Tai, kad jis pateko į geriausių pasaulio imtynininkų rinktinę, – daug ką pasako. Tai didžiulis prestižas visai Lietuvai“, – džiaugiasi Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro treneris A.Ševelkovas.

Sezono apžvalga

Į šį sezoną – Lietuvos imtynių federacijos prezidento Giedriaus Dambrausko žvilgsnis: „Šie metai įsimintini ne tik dėl Manto Knystauto iškovoto pasaulio imtynių čempionato medalio, bet ir tuo, kad imtynininkų reitingų viršūnėse (pirmoje vietoje) net kelis mėnesius išsilaikė Kristupas Šleiva (svorio kategorija iki 72 kg), kuris lyderio poziciją užleido tik po 2022-ųjų pasaulio čempionato.

Tokią aukštą vietą – pirmąkart Lietuvos imtynių istorijoje – garantavo praėjusių metų pasaulio čempionate iškovota bronza bei puikus pasirodymas šių metų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Kita labai svarbi naujiena, kad šiuo metu tarp sunkiojo svorio (iki 130 kg) imtynininkų antroje vietoje reitinguojamas M.Knystautas iškovojo teisę atstovauti pasaulio rinktinei Pasaulio taurės varžybose.

Suaugusiųjų graikų-romėnų imtynių rinktinė ir toliau per įvairiausio lygio varžybas kelia aukščiausius reikalavimus.

„Klasikai“ dažniausia vyksta į pagrindinius metų renginius dengdami visas šešias olimpines svorių kategorijas, dėl kurių vyksta arši konkurencija ir pačios rinktinės viduje. Lietuvos rinktinės vyr. treneriui Mindaugui Ežerskiui kartais tenka priimti nelengvus sprendimus, renkant po patį stipriausią vos ne kiekvienos iš šių svorių kategorijų atstovą.

Deja, graikų-romėnų U23 ir U20 rinktinių nariai šiemet gerokai nuvylė savo trenerius. Jaunieji imtynininkai labai sunkiai dirbo, bet pasigirti reikšmingesniais pasiekimais, deja, negali.

Maloniai nustebino šiaulietis Eimantas Andriuška (iki 60 kg), kuris Europos 17-mečių čempionate pasiekė kelias įspūdingas pergales ir iškovojo bronzos medalį.

Džiugu, kad moterų imtynėse šalia ilgametės rinktinės lyderė Danutės Domikaitytės (2020 m. Europos čempionate – 3 vieta) yra dar dvi pajėgios imtynininkės, gebančios pasiekti laimėjimų per aukščiausio lygio varžybas. Tai šių metų Europos iki 23 m. čempionato prizininkės Kamilė Gaučaitė (iki 76 kg, 2 vieta) ir Gabija Dilytė (iki 50 kg, 3 vieta).

Maloni ir ilgai laukta laisvųjų imtynių atstovo pergalė – Rokas Miliauskas (iki 85 kg) pirmąkart Lietuvos imtynių istorijoje iškovojo laisvųjų imtynių Europos jaunučių (U15) čempionato sidabro medalį.“