Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) leidžiamo elektroninio žurnalo „Olimpinė panorama“ 2021 metų aštuntasis numeris skirtas Tokijo olimpinių žaidynių apžvalgai. Šis svarbiausias pasaulio sporto renginys buvo apžvelgtas ir per skaičių prizmę.
0
Per olimpines varžybas į Tokijo arenas nebuvo įleistas nė vienas bilietą įsigijęs žiūrovas. Rengėjai pardavė apie 4,8 mln. bilietų, tačiau beveik visų arenų durys buvo užvertos dėl koronaviruso sukeltos sveikatos krizės. 2021 m. kovo mėnesį japonai paskelbė, kad neįsileis sirgalių iš užsienio, o liepos pradžioje buvo nuspręsta varžybas rengti visai be žiūrovų. Vienintelė išimtis buvo padaryta dviračių treko varžyboms, kurios vyko už šimto kilometrų nuo sostinės esančiame Idzu velodrome. Skaičiuojama, kad žaidynių rengėjai dėl to, jog privalėjo grąžinti pinigus už bilietus, patyrė apie 800 mln. dolerių nuostolių.
1
Lietuvos sportininkai Tokijo žaidynėse laimėjo vieną medalį. Mūsų šalies sirgalius labiausiai nudžiugino Londono žaidynių čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Tokijuje pelniusi šiuolaikinės penkiakovės varžybų sidabro medalį. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė tapo pirmąja sportininke, olimpinėse moterų šiuolaikinės penkiakovės varžybose (jos rengiamos nuo 2000 m.) iškovojusia du medalius.
2
Dviejose rungtyse visus tris medalius pelnė vienos šalies sportininkės. Po lengvosios atletikos moterų 100 m bėgimo buvo keliamos trys Jamaikos vėliavos (auksą laimėjo Elaine Thompson-Herah, sidabrą Shelly-Ann Fraser-Pryce, bronzą – Shericka Jackson), po moterų kalnų dviračių lenktynių – trys Šveicarijos vėliavos (auksą iškovojo Jolanda Neff, sidabrą Sina Frei, bronzą – Linda Indergand).
3
Trys šalys – San Marinas, Burkina Fasas ir Turkmėnistanas – iškovojo pirmuosius olimpinių žaidynių medalius. Maža to, San Marino sportininkai laimėjo net tris apdovanojimus: du šaudymo ir vieną imtynių varžybose. 33 tūkst. gyventojų turintis San Marinas – mažiausia šalis, kurios sportininkai Tokijuje tapo prizininkais. Burkina Fasas medalį iškovojo lengvosios atletikos, Turkmėnistanas – sunkiosios atletikos varžybose.
Taip pat trys šalys pelnė pirmuosius olimpinius aukso medalius: Bermudos (triatlonas), Kataras (lengvoji atletika) ir Filipinai (sunkioji atletika).
4
Tokijo olimpinėse žaidynėse dirbo keturi arbitrai iš Lietuvos. Bokso varžybose teisėjavo Gintaras Šniukšta, plaukimo – Saulius Binevičius, šaudymo iš lanko – Ringa Baltrušaitė, šiuolaikinės penkiakovės – Edvinas Krungolcas.
5
Prancūzijos rinktinės iškovojo penkis medalių komplektus trijų populiariausių salės žaidimų varžybose. Prancūzijos rankininkai, rankininkės ir tinklininkai tapo Tokijo žaidynių čempionais, krepšininkai laimėjo sidabro, krepšininkės – bronzos medalius.
6
Kitų olimpinių žaidynių sporto mėgėjai lauks neįprastai trumpai – be kelių dienų šešis mėnesius. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių ugnis buvo užgesinta 2021 m. rugpjūčio 8-ąją, o 2022 m. vasario 4 d. numatomas Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymas.
7
Australijos plaukikė Emma McKeon iškovojo septynis medalius – daugiau nei bet kuris kitas Tokijo žaidynėse dalyvavęs sportininkas. 27 metų E.McKeon tapo keturių rungčių nugalėtoja (plaukdama 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi bei dviejose estafetėse) ir trijose rungtyse laimėjo bronzos medalius.
Pagal aukso medalius australę aplenkė amerikietis plaukikas Caelebas Dresselas. Jis tapo penkių rungčių nugalėtoju (50 ir 100 m laisvuoju stiliumi, 100 m peteliške ir dviejose estafetėse), bet nelaimėjo kitų spalvų medalių. Įdomu, kad C.Dresselas dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse ir per jas iškovojo septynis aukso medalius, bet nė vieno sidabrinio ar bronzinio.
8
Lietuvos sportininkai tarp aštuonių stipriausiųjų pateko septynių rungčių varžybose. Antrą vietą užėmė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadnedprovskienė, ketvirtą – irkluotojos Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė (pavienės dvivietės), penktąją – treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė (komandų sprintas), šeštąją – lengvaatletis Andrius Gudžius (disko metimas) ir irkluotojas Mindaugas Griškonis (vienvietė), septintąją – lengvaatletė Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas) ir penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė, aštuntąją – plaukikas Danas Rapšys (200 m laisvuoju stiliumi).
Aštuntą kartą atkūrus nepriklausomybę vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Lietuva į Tokiją išsiuntė 42 sportininkus. Jie dalyvavo dvylikos sporto šakų varžybose.
9
Kartvelė šaulė Nino Salukvadzė dalyvavo devintose olimpinėse žaidynėse ir tapo daugiausiai kartų olimpinėse žaidynėse dalyvavusia moterimi. Ji varžėsi dar 1988 m. Seulo žaidynėse, kuriose atstovavo SSRS ir tapo olimpine čempione. Dabar N.Salukvadzei – 52 metai.
Dešimt kartų olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik vienas sportininkas – kanadietis jojikas Ianas Millaras. Po devynis kartus – austras buriuotojas Hubertas Raudaschlis ir latvis šaulys Afanasijus Kuzminas.
Vis dėlto šaudymas yra sporto šaka, kurioje sportinis ilgaamžiškumas nėra retenybė. Todėl dar įspūdingesniu galima vadinti 46-erių Oksanos Čusovitinos pasiekimą. Uzbekistano sportininkė šiais metais aštuntą kartą dalyvavo olimpinėse gimnastikos varžybose.
11
Amerikietė bėgikė Allyson Felix papildė asmeninių olimpinių medalių kraitį iki vienuolikos. 35-erių lengvaatletė Tokijo žaidynėse užėmė trečią vietą bėgdama 400 m ir padėjo JAV ketvertui laimėti 4×400 m estafetės varžybas. Per penkerias olimpines žaidynes A.Felix iškovojo septynis aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį. Daugiau olimpinių medalių per karjerą laimėjo tik vienas lengvaatletis – suomis Paavo Nurmi (devynis aukso ir tris sidabro).
12
Dvylikametė japonė Kokona Hiraki buvo jauniausia sportininkė, laimėjusi Tokijo žaidynių medalį. Ji užėmė antrą vietą riedlenčių parko varžybose. Riedlenčių sportas pirmą kartą buvo įtrauktas į olimpinę programą, o varžybose pasižymėjo dar kelios labai jaunos sportininkės. Trylikametė japonė Momiji Nishiya laimėjo gatvės rungties aukso medalį, taip pat trylikametė brazilė Rayssa Leal – gatvės rungties sidabro medalį, o irgi trylikos britė Sky Brown – parko rungties bronzos medalį.
15
Italas Marcellis Jacobsas per Tokijo žaidynes asmeninį ir kartu jam priklausantį Italijos rekordą pagerino 15 šimtųjų sekundės dalių. Sirgalius ir favoritus nustebinęs M.Jacobsas laimėjo bene laukiamiausios lengvosios atletikos rungties – 100 m bėgimo – varžybas. Italas nuotolį įveikė per 9,80 sek. ir pasiekė Europos rekordą. M.Jacobsas nustebino dar kartą, kai kartu su komandos draugais iškovojo estafetės 4×100 m auksą.
18
Ukrainos sportininkai iškovojo net 18 sidabro ir bronzos medalių, bet Tokijo olimpinių žaidynių čempionu tapo tik vienas šios šalies atstovas. Ukrainos garbę apgynė ir aukso medalį laimėjo imtynininkas Žanas Beleniukas, kuris yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas.
20
Sportininkai Tokijo olimpinėse žaidynėse pasiekė 20 pasaulio rekordų: šešis plaukimo, keturis sunkiosios atletikos, po tris – lengvosios atletikos, dviračių treko ir šaudymo, vieną – olimpinėje programoje debiutavusio laipiojimo sporto. Be to, šauliai pakartojo du pasaulio rekordus, o irklavimo varžybose, kuriose pasaulio rekordai neregistruojami dėl skirtingų sąlygų, buvo pasiekti šeši geriausi pasaulio visų laikų rezultatai.
24
NBC televizijos olimpines transliacijas iš Tokijo stebėjusių žiūrovų skaičius, palyginti su Rio de Žaneiro žaidynėmis, sumažėjo 24 proc. Rio de Žaneiro žaidynių transliacijas JAV bent trumpai žiūrėjo 198 mln. žmonių, o Tokijo žaidynių – tik 150 mln. žmonių. Šis skaičius yra mažiausias nuo tada, kai 1988 m. pradėti rinkti televizijos transliacijų duomenys. Reitingų nuosmukis aiškinamas ir sumažėjusiu žaidynių susidomėjimu dėl pandemijos, ir amerikiečiams nepatogiu varžybų laiku, ir išplitusiomis interneto transliacijomis.
33
Tokijo olimpinėse žaidynėse vyko 33 sporto šakų varžybos. Pirmą kartą į olimpinę programą pateko karatė, laipiojimo, banglenčių ir riedlenčių sportas. Olimpinėse žaidynėse taip pat debiutavo dvi naujos rungtys: trijulių krepšinis ir mažųjų dviračių dailusis važiavimas.
47
Tokijuje statant naują nacionalinį stadioną, kuriame vyko žaidynių atidarymas, uždarymas ir lengvosios atletikos varžybos, apdailai panaudota mediena, atvežta iš visų 47 šios šalies prefektūrų. Taip siekta pabrėžti visos Japonijos indėlį į Tokijo olimpines žaidynes. Stadiono dizainas kurtas atsižvelgus į Japonijos architektūros tradicijas.
66
Vyriausia Tokijo žaidynių dalyvė – 66 metų australė jojikė Mary Hanna. Ji dalyvavo septintose olimpinėse žaidynėse, bet per jas neiškovojo nė vieno medalio. Jauniausia olimpietė – sirė stalo tenisininkė Hend Zaza. Kai ji žaidė pirmąjį olimpinio turnyro mačą, H.Zazai buvo 12 metų ir 204 dienos.
205
Į Tokijo olimpines žaidynes sportininkus atsiuntė 205 nacionaliniai olimpiniai komitetai. Taip pat žaidynėse antrą kartą dalyvavo pabėgėlių komanda, kurią sudarė 29 sportininkai. Rusijos ir Kinijos Respublikos (Taivano) olimpiniai komitetai per Tokijo žaidynes negalėjo naudoti valstybinės simbolikos. Dvi valstybės – Šiaurės Makedonija (buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija) ir Esvatinis (buvęs Svazilendas) olimpinėse žaidynėse dalyvavo naujais pavadinimais.
1080
Per Tokijo olimpines žaidynes sportininkams įteikta 1080 medalių: 340 aukso, 338 sidabro ir 402 bronzos. Dvikovų sporto šakose įteikiami du bronzos medaliai, o aukso medalių šįkart reikėjo daugiau nei sidabro, nes lengvosios atletikos šuolių į aukštį varžybose pirmą vietą pasidalijo vienodus rezultatus pasiekę italas Gianmarco Tamberi ir katarietis Mutazas Essa Barshimas.
90 000
Į Tokiją per olimpines žaidynes atvyko apie 90 tūkst. žmonių iš kitų šalių. Žaidynėse, oficialiais duomenimis, dalyvavo 11 656 sportininkai. Į Tekančios saulės šalį iš užsienio taip pat atvyko apie 79 tūkst. trenerių, sporto vadovų, teisėjų, žurnalistų, savanorių ir kitų rengti varžybas padėjusių asmenų.
651 000
Olimpinių žaidynių dienomis buvo atlikta daugiau nei 651 tūkst. COVID-19 testų. 151 testas buvo teigiamas. Manoma, kad iki žaidynių pasiskiepiję buvo apie 85 proc. olimpiečių.