„Sportininko galimybės veikti – labai plačios ir kalbu ne tik apie sporto pasaulį. Atletai turi tokių gebėjimų, kurių stinga dažnam darbo rinkos dalyviui“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Užsienio ryšių direkcijos vadovė Vaida Mačianskienė. Jau netrukus LTOK jaunus sportininkus pakvies į unikalius mokymus, padėsiančius ne tik geriau pažinti save, bet ir rasti antrosios karjeros kryptį.

Mokymus vesianti V. Mačianskienė – vienintelė lietuvė, įgijusi Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sertifikatą, leidžiantį jai edukuoti sportininkus karjeros klausimais. Mokymų planas sudarytas TOK „Athlete365“ programos pagrindu.

LTOK užsienio ryšių direktorė baigė iš trijų etapų sudarytus TOK mokymus, kurie prasidėjo dar 2018-aisiais. Praėjusią savaitę Lozanoje (Šveicarija) ji kartu su 33 programos dalyviais iš viso pasaulio dar giliau pažvelgė į mokymų temas bei išlaikė egzaminus sertifikatui gauti.

„Sportininko karjera yra sąlyginai trumpa ir nenuspėjama. Jai pasibaigus dažnam iškyla klausimas: o kas toliau? Tai didelis pokytis, kuriam reikia ruoštis iš anksto. Sportininko išsiugdyti gebėjimai yra labai platūs ir reikalingi darbo rinkoje. TOK mokymų, kuriuos baigiau, metu šiuos gebėjimus ir įgūdžius pavadinome super galiomis, kurios lems sėkmę darbo rinkoje“, – sakė ji.

Jau kitą savaitę LTOK sporto šakų federacijoms, sporto mokykloms, klubams ir gimnazijoms išsiųs kvietimą susipažinti su naująja LTOK antrosios karjeros programa. Į mokymus bus kviečiami 15-18 metų amžiaus jaunieji sportininkai. Jie turės galimybę ne tik identifikuoti asmenines stiprybes, bet ir mokysis parengti gyvenimo aprašymą, kreipimąsi dėl darbo ar studijų.

– Kuo šie mokymai bus unikalūs?

– Pagrindinis būsimų mokymų tikslas – padėti sportininkui pažinti save ir rasti savo kelią už sporto ribų. Suprasti, kurioje srityje jis jaučiasi geriausiai, ką mėgsta daryti, kas yra jo aistra, kokios jo vertybės, kokią, jo manymu, jis gali daryti įtaką aplinkai, priimamiems sprendimams. Ir, peržiūrėjus šį sąrašą, suprasti už ką galėtų gauti atlygį.

Mokymus sudarys 6 temos. Pirmosios 4 bus skirtos pažinti save, pamatyti savo asmenines savybes, pavyzdžiui: ar žmogus yra intravertas, ar ekstravertas, ar linkęs į detales, ar nori būti lyderiu, ar kaip tik vykdyti nurodymus. Mokysimės išsikelti tikslus, pasakoti istoriją, tačiau visą tai darysime per sportininko žinias ir patyrimus.

Kitos dvi temos bus skirtos mokytis rengti gyvenimo aprašymą ir kreipimąsi į potencialų darbdavį. Pastaroji dalis yra labai svarbi. Gyvenimo aprašymas gali būti labai geras, tačiau potencialus darbdavys jo net neatsidarys, jei laiške neras būtinų raktažodžių.

Sportininkas turi visus gebėjimus sklandžiai įsilieti į darbo rinką, tereikia tikėti savimi.

– Kokios tos išskirtinės savybės, kuriomis pasižymi sportininkai?

– Didžioji dalis sportininkų turi stiprius „minkštuosius“ įgūdžius, pavyzdžiui, gebėjimą planuoti ir valdyti laiką. Darbdaviai dažnai susiduria su problema, kad žmonės nemoka efektyviai planuoti savo laiko ir pasakyti „ne“. Tuo tarpu sportininkai labai gerai žino savo poreikius.

Taip pat prieš svarbiausias varžybas sportininkai ne tik intensyviai treniruojasi, bet turėdami galimybę jie iš anksto tiria aplinką, kurioje varžysis, kad patikrintų oro sąlygas ar net apšvietimą, jei tai turi įtakos galutiniam rezultatui. Tai reiškia, kad sportininkai geba ne tik planuoti laiką, bet ir rinkti informaciją, ją analizuoti ir atitinkamai keisti savo elgesio modelį, kad pasiektų geriausius rezultatus.

Sportininkai yra reikalingi darbuotojai daugelyje sričių, nes geba dirbti esant įtampai, greitai besikeičiančioms sąlygoms, jie gali imtis lyderystės, vadovauti komandai. Tai yra įgūdžiai, kuriuos daugumai reikia papildomai lavinti, tuo tarpu sportininkai juos treniruoja nuo mažumės.

– Kitaip tariant, šie mokymai padės ne tik rasti antrosios karjeros kryptį, bet ir auginti pasitikėjimą savimi?

– Tikrai taip. Iš savo patirties žinau, kad dažnai sportininkams stinga pasitikėjimo savimi, kad siektų karjeros už sporto ribų.

Aš pati sporte atsidūriau būdama šešerių. Nors mokiausi labai gerai, nuolat iš aplinkos girdėjau, kad sportininkai treniruoja raumenis, o ne smegenis. Vis dėlto, treniruotes derinau su mokslais, apsigyniau daktaro disertaciją, parašiau ne vieną mokslinį straipsnį, kurie buvo publikuoti tarptautinėje erdvėje, dalyvavau tarptautinėse konferencijose, dirbau sporto vadybininke, sporto federacijos generaline sekretore, dabar esu LTOK tarptautinių ryšių direktorė, TOK švietimo komisijos narė, LTOK yra tarptautinių projektų dalyvis ir iniciatorius. Kaip buvusi sportininkė įgijau daug gebėjimų, padėjusių save realizuoti.

Šie mokymai paneigs bet kokį stereotipą, kad sportininkas darbo rinkai yra netinkamas, o dalyviai pamatys, kad yra ne tik pilnavertė darbo rinkos dalis, jie yra žingsniu priekyje, nes daug dalykų pradeda mokytis anksčiau negu kiti.

– Ar lengviau suprasti sportininkus pačiai turint tokios patirties?

– Tikrai taip. Iš 34 TOK programos dalyvių 18 buvo olimpiečiai iš įvairiausių sporto šakų: dziudo, gimnastikos, buriavimo, tekvondo, šaudymo, plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio, bokso. Tai reiškia, kad buvę sportininkai savo pavyzdžiu nori įkvėpti ir parodyti, kokios plačios yra atletų galimybės.