Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija (LSSPVA), šiemet mininti savo veiklos dvidešimties metų sukaktį, išsikėlė tikslą pagerinti šalies savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos kokybę ir sustiprinti bendradarbiavimą su sporto šakų federacijomis.
Anot antrus metus LSSPVA vadovaujančio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto nario, Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno, per Tokijo olimpines žaidynes Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės iškovotas vienintelis medalis labai aiškiai parodo Lietuvos sporto problemas.
„Mūsų įsitikinimu, atsakomybę dėl tokių prastų sportinių rezultatų turi prisiimti ir savivaldybių sporto centrai, nes tai pagrindinė vieta, kur rengiami geriausi šalies sportininkai.
Džiaugiamės produktyviu bendradarbiavimu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koreguojant pagrindinį sporto bendruomenės dokumentą. Neseniai Seimas patvirtino Sporto įstatymą, kur yra patikslintas 21 straipsnis, įtraukta nuostata švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti Lietuvos savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos rekomendacijas.
Šiuo metu vyksta intensyvi diskusija, kokios rekomendacijos turėtų būti. Tikimės, kad lapkričio ar gruodžio mėnesį jos bus patvirtintos“, – viliasi G.Jasiūnas.
– Užmezgėte ryšius su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje. Jo pagrindinis tikslas – atstovauti Šiaurės ministrų tarybai ir plėtoti Šiaurės šalių bei Lietuvos bendradarbiavimą. Kokie su tuo susiję LSSPVA planai?
– Siekdami gerinti savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos kokybę jau 2021-aisiais numatėme konkrečius veiklos plėtojimo etapus: atlikti detalią centrų veiklos analizę, apimant sporto, žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, finansų ir teisės kriterijus.
Turėdami išsamius duomenis apie sporto centrų veiklą ir atsižvelgdami į gerąsias praktikas atskirose savivaldybėse, parengsime Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos savivaldybių asociacijai skirtą pasiūlymą ir jame išdėstysime Lietuvos savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos gerinimo rekomendacijas.
Šiems veiksmams atlikti reikalingi resursai, kompetencija, duomenys. 2021 m. pateikėme paraišką Sporto rėmimo fondui, bet, deja, projektas nebuvo finansuotas.
Šiemet Šiaulių miesto savivaldybės vardu kreipėmės į Šiaurės ministrų tarybos biurą kartu su Panevėžio, Klaipėdos, Kaišiadorių, Širvintų, Plungės savivaldybėmis. Paraiškoje numatėme plėtoti bendradarbiavimą su Danijos ir Suomijos savivaldybėmis, tobulinti sporto modelį. Projektą biuras nutarė finansuoti.
Rengiant projektą ir pasirenkant partnerius Danijoje bei Suomijoje labai prisidėjo Mykolo Romerio universiteto profesorė Vilma Čingienė, kuriai esame nuoširdžiai dėkingi. Šis projektas puikiai iliustruoja, kaip gali praktikai – sporto padalinių vadovai – bendradarbiaudami su mokslo atstovais organizuoti ir įgyvendinti veiklas, rengti konkrečius siūlymus, kaip būtų galima tobulinti šalies sporto modelį.
– Dalyvaujate projekte „Regioninė plėtra stiprinant viešąjį sporto ir fizinio aktyvumo sektorių vietos lygmeniu“. Kuo jis svarbus?
– Tai labai konkreti galimybė praktiškai susipažinti su Danijos ir Suomijos sporto valdymo modeliu. Ypač su savivaldybių vaidmeniu rengiant sportininkus, plėtojant sporto infrastruktūrą ir gyventojų fizinį aktyvumą. Kaip jau minėjau, šiuo metu ruošiamos savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos rekomendacijos, todėl tarptautinė praktika yra pačiu laiku ir labai reikalinga.
– Su šiuo projektu dirbanti delegacija lankėsi Danijoje. Su kuo ten buvote supažindinti, kokios pasisėmėte patirties?
– Danijoje aplankėme keturias savivaldybes. Susitikome su savivaldybių sporto padalinių atstovais, kurie pasidalijo savo šalies ir savivaldybių administracine praktika. Susipažinome su šios šalies teisės aktais, apibrėžiančiais sporto finansavimą ir sportininkų rengimą, su „Team Danmark“, Danijos talentų akademijų veikla. Aiškinomės savivaldybių vaidmenį talentų akademijose, lankėmės Orhuso talentų akademijoje.
Buvome supažindinti su ten besitreniruojančių 400 atletų (14–19 metų) rengimu, pamatėme, kaip bendradarbiaujama su sporto šakų federacijomis, kaip plėtojama sportininkų dvikryptė karjera. Akademija susieta su dviem gimnazijomis, kuriose mokosi jaunieji atletai. Sportininkams ten sudarytos sąlygos treniruotis ne mažiau kaip dukart per dieną. Akademijoje treniruojasi ir sportininkai, atrinkti iš kitų savivaldybių.
Apsilankėme Danijos sporto klubuose, plėtojančiuose fizinį aktyvumą ir didelį meistriškumą. Išsiaiškinome esamus savivaldybių klubų finansavimo modelius.
– Kas padarė didžiausią įspūdį?
– Galėčiau išskirti du dalykus. Pirmasis – paneigėme mitą, kad šioje šalyje valstybė ir savivaldybės nedalyvauja sportininkų rengimo procese. „Team Danmark“ ir savivaldybių sporto akademijos finansuojamos valstybės ir savivaldybių, o sporto šakų federacijos yra šių organizacijų partneriai.
Ar mūsų valstybė, atsisakiusi dalyvauti aukščiausio lygio sportininkų rengime ir tikėdamasi, kad šį procesą kokybiškai atliks sporto šakų federacijos, pasirinko tinkamą kelią – kelia abejonę.
Antras dalykas – Danijoje daugiau nei pusę aukščiausios lygos futbolo klubų savo namų rungtynes žaidžia ant dirbtinės dangos aikštės. Paklausę, kodėl taip daroma, gavome aiškų atsakymą: taip daugiau galimybių panaudoti stadioną miesto bendruomenei. Pavyzdžiui, Orhuso centriniame stadione, kuriame telpa 25 tūkst. žiūrovų, rytais vyksta fizinio ugdymo pamokos. Tai rodo visos šalies požiūrį į sporto infrastruktūros panaudojimo efektyvumą.
– Ar įmanoma kažką panašaus padaryti Lietuvoje?
– Manau, jų patirtį galime pritaikyti. Pasibaigus visam projektui jį aptarsime, apibendrinsime, atliksime analizę. Likus savaitei iki mūsų vizito Danijoje ir Suomijoje ministerijos lygiu lankėsi mūsų šalies Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistų grupė. Esame sutarę, kad bendrai aptarsime vizitų rezultatus.
– Kada pradėsite įgyvendinti projekto antrąją dalį ir kas ten numatyta?
– Rugpjūčio 21–26 d. viešėsime Suomijoje ir dalyvausime susitikimuose su kolegomis – Helsinkio ir Heinolos savivaldybių sporto padalinių atstovais, lankysimės įvairiose sporto organizacijose.
– Šiemet jūsų vadovaujamai asociacijai sukaks 20 metų. Ar ruošiatės paminėti šį jubiliejų?
– Sukaktis jau čia pat. Tarsimės su kolegomis, kaip galėtume ją paminėti. Ko gero, geriausia dovana būtų kartu su ministerija, LTOK, sporto šakų federacijomis, sportininkais, mokslininkais pasiektas bendras darbo rezultatas. Džiaugiamės, kad pavyko stipriai patobulinti sportininkų rengimo modelį savivaldybėse, pasitelkus kuo platesnę sporto bendruomenės dalį.