Moderniąsias olimpines žaidynes atgaivinęs Pjeras de Kubertenas sakė, kad moterys sporte yra „nepraktiška, neįdomu, neestetiška ir neteisinga“. 1900-ųjų metų olimpinėse žaidynėse Paryžiuje moterys dalyvavo vos dviejose rungtyse, kai vyrai – 96-iose. Požiūris į moterų sportą tuomet buvo kategoriškas. Tačiau taip buvo daugiau nei prieš 100 metų. Dabar olimpinėse žaidynėse moterų sportininkių – kone tiek pat, kiek vyrų. Lyčių lygybė sporte – viena karščiausių šių dienų temų.

Pastaruosius 20 metų Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) skiria itin didelį dėmesį lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse. Tai – viena prioritetinių TOK priimtos „Olimpinės darbotvarkės 2020” („Olympic Agenda 2020”) krypčių.

Remdamiesi ja, TOK reguliariai inicijuoja ir finansuoja konferencijas bei forumus, skirtus moterų lyderystės, didesnio moterų įsitraukimo į sportą sritims. Šių renginių dėka sporto federacijoms bei kitoms sporto organizacijoms sudaromos galimybės dalintis patirtimi, gerąja praktika, kurti efektyvias strategijas, siekiant didinti moterų skaičių valdymo struktūrose.

2016 m. spalį TOK vykdomasis komitetas visiems olimpinio judėjimo nariams pateikė rekomendacijas, kuriose kaip siekiamybė nurodyta, kad iki 2020 m. bent 30% jų valdymo struktūrų narių sudarytų moterys.

Kad TOK laikosi „Olimpinės darbotvarkės 2020” nuostatų, rodo 2018-ųjų metų jaunimo olimpinės žaidynės Buenos Airėse. Jose pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje dalyvavo po lygiai vaikinų ir merginų. Suvienodinti atletų – vyrų ir moterų – skaičių siekiama ir pagrindinėse olimpinėse žaidynėse.

Sočio olimpinėse žiemos žaidynėse moterys sudarė 40,3 procento visų atletų, Pjongčange – 41 procentą. 2022 metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse moterų atlečių skaičius didės iki 45 procentų. Tokie tikslai buvo iškelti žiemos sporto šakų federacijoms liepos 27 dieną TOK „Olimpinės programos“ komisijos susirinkime. Dar labiau vyrų ir moterų atletų skaičius vienodės 2026 metų žiemos olimpinėse žaidynėse. 

Lyčių lygybės sporte klausimas – prioritetinis olimpiniame judėjime nuo tada, kai tarptautiniam olimpiniam komitetui 2013 metais pradėjo vadovauti Thomas Bachas. Į judėjimą už moterų teises sporte  aktyviai įsitraukė dauguma pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų, tarp jų – ir Lietuva.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra vienas iš 4 nacionalinių olimpinių komitetų Europoje, kuriam vadovauja moteris. Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė – aktyvi lyčių lygybės sporte šalininkė. LTOK prezidentė buvo Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė. Šiuo metu D. Gudzinevičiūtė yra šios komisijos koordinatorė.

Sekdamas TOK rekomendacijomis, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2014 metais įsteigė Lyčių lygybės sporte komisiją. Šiuo metu ją sudaro 9 asmenys, trečdalis jų – vyrai.

LTOK Lyčių lygybės sporte komisiją sudaro:

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė

LTOK Užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė

Lietuvos krepšinio federacijos Moterų krepšinio lygos direktorius Giedrius Gustas

Lietuvos stalo teniso asociacijos generalinė sekretorė Justė Mažeikienė

Lietuvos regbio federacijos generalinė sekretorė Austėja Minkevičiūtė

Lietuvos stalo teniso asociacijos treneris Matas Skučas

Lietuvos šaudymo sporto sąjungos generalinė sekretorė Laura Šaučiukovaitė-Astrauskienė

Lietuvos triatlono federacijos generalinis sekretorius Dainius Šimkaitis

Lietuvos buriuotojų sąjungos  generalinis sekretorius Arvydas Usys

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) lyčių lygybės srityje yra įgyvendinęs ar finansavęs ne vieną projektą. Juos vainikavo 2017 metų spalį Vilniuje vykęs pirmasis Europoje Tarptautinio olimpinio komiteto forumas „Moterų lyderystės stiprinimas“. TOK taip pat finansavo Lietuvoje vykusį moterų lyderių projektą „Laikas pokyčiams!“, Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis finansuoti SCORE ir SUCCESS projektai.

Sėkmingą Lietuvos moterų veiklą sporto srityje Tarptautinis olimpinis komitetas yra įvertinęs dar 2013 m., kai Lozanoje buvusiai Lietuvos moksleivių ir studentų sporto centro direktorei Onai Babonienei buvo įteiktas TOK Moterų ir sporto komisijos apdovanojimas už gyvenimą, skirtą sportui.

Dainos Gudzinevičiūtės veikla siekiant lyčių lygybės sporte įvertinta 2018 m. TOK apdovanojimu „Moteris ir sportas“. LTOK prezidentės kandidatūrą gauti apdovanojimą „Moteris ir sportas“ pasiūlė Europos olimpinių komitetų asociacija (EOK). D.Gudzinevičiūtė 2014 metais tapo šios organizacijos Lyčių lygybės komisijos vadove, be to, jau antrąją kadenciją yra EOK Vykdomojo komiteto narė.

Paskutinis LTOK ir Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotas renginys – dviejų dienų konferencija Druskininkuose „Lytiškumo tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje“. Jame 2019 metų pavasarį diskutavo bei naujausiomis lyčių lygybės sporte tendencijomis domėjosi sporto žurnalistai, sporto vadybininkai bei elitiniai šalies sportininkai – kandidatai į Tokijo olimpines žaidynes.  

2020 metų sausį įvykusiame baigiamajame projekto renginyje Lietuvos žurnalistams, sportininkams ir federacijų atstovams buvo pristatytos „Rekomendacijos žiniasklaidos atstovams dėl sporto temų ir sportininkų vaizdavimo“. Po seminaro rekomendacijos buvo išsiųstos visų Lietuvos žiniasklaidos priemonių vyr. redaktoriams ir sporto redakcijoms.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 2018 metų spalio 8–9 d. Buenos Airėse (Argentina) vykusioje 133-iojoje eilinėje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje buvo išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto nare. Ji tapo pirmąja Lietuvos atstove, kuriai buvo patikėtos tokios pareigos.

Vienos svarbiausių TOK nariams patikėtų galių – rinkti TOK prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomojo komiteto narius, keisti Olimpinę chartiją, išrinkti olimpinių žaidynių sostines, tvirtinti TOK metines ataskaitas ir biudžetus, į TOK priimti naujus nacionalinius komitetus ar kitas sporto organizacijas, savo šalyse skleisti, prižiūrėti ir puoselėti olimpines vertybes.

Kaip TOK narė pirmuosius įsipareigojimus D.Gudzinevičiūtė gavo jau Buenos Airėse – apdovanojo šiame mieste surengtų jaunimo olimpinių žaidynių čempionus ir prizininkus.

Europos olimpinių komitetų (EOK) Vykdomojo komiteto narė D.Gudzinevičiūtė nuo šiol darbuojasi ir TOK sportininkų palaikymo komisijoje. Šios komisijos pirmininkas – legendinis Ukrainos šuolininkas su kartimi Sergejus Bubka, tarp 36 komisijos narių yra olimpiniai čempionai rusė Jelena Isinbajeva, marokietis Hishamas El Guerroujus, Rumunijos gimnastikos superžvaigždė Nadia Comăneci, kiti žinomi atletai, sporto organizacijų atstovai.

„Esu labai dėkinga Tarptautiniam olimpiniam komitetui ir prezidentui Thomui Bachui už pasitikėjimą bei pripažinimą. Noriu pabrėžti, kad nors tapau individualia TOK nare, aš esu Lietuvos atstovė ir šis įvertinimas nėra asmeninis nuopelnas, tai visos mūsų komandos pripažinimas. Tai dar kartą parodo, kad net ir nedidelė komanda, dirbanti su aistra bei atsidavimu, daro didžius darbus ir yra matoma pasaulyje“, – po rinkimų sakė D.Gudzinevičiūtė.

2000 m. Sidnėjaus olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė įvertinta už indėlį siekiant lyčių lygybės sporte, atstovavimą mūsų šalies sportininkų interesams svarstant jiems svarbius klausimus Lietuvoje, aktyvią veiklą tarptautinio olimpinio judėjimo srityje.

TOK apdovanojimas „Moterys sporte“

Dainos Gudzinevičiūtės veikla siekiant lyčių lygybės sporte įvertinta Tarptautinio olimpinio komiteto apdovanojimu „Moterys sporte“. Jį spalio 5 d. LTOK vadovei Buenos Airėse įteikė Tarptautinės triatlono federacijos prezidentė Marisol Casado. Apdovanojimo teikimo iškilmės surengtos per pirmą sykį istorijoje vykusį TOK forumą „Olympism in Action“. Jis organizuotas trečiųjų jaunimo vasaros olimpinių žaidynių išvakarėse.

LTOK prezidentės kandidatūrą apdovanojimui „Moterys sporte“ pasiūlė Europos olimpiniai komitetai (EOK). D.Gudzinevičiūtė nuo 2014 m. buvo šios organizacijos Lyčių lygybės sporte komisijos vadovė, be to, jau antrą kadenciją yra EOK vykdomojo komiteto narė.

D.Gudzinevičiūtės vadovaujamas LTOK itin daug dėmesio skiria lyčių lygybei sporte skatinti. Nuo 2014 m. Lietuvoje rengiami moterims skirti kvalifikacijos kėlimo kursai bei kiti projektai. LTOK glaudžiai bendradarbiauja su Europos lyčių lygybės institutu, 2017 metų spalį Vilniuje vyko pirmasis TOK forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“. Jame lankėsi ir kalbą sakė TOK prezidentas Thomas Bachas.

Kasmet teikiami šeši „Moterys sporte“ apdovanojimai – po vieną penkių žemynų atstovams ir vienas pasaulinis, kurį gali gauti ne tik asmenys, moterys ir vyrai, bet ir organizacijos. 2013 m. Europai skirtas apdovanojimas „Moterys sporte“ buvo įteiktas tuometei Lietuvos moksleivių ir studentų sporto centro direktorei Onai Babonienei. Diplomus „Moteris ir sportas“ yra gavusios ir kitos mūsų šalies atstovės: Birutė Kalėdienė, Angelė Rupšienė, Liucija Kalvaitienė, Roma Grinbergienė.